Lietuvos gatvės, kuriose eismo įvykiai nesibaigia
TL;DR
Penkerių metų oficialūs Lietuvos eismo įvykių duomenys pasako labai aiškią istoriją: pavojingiausios gatvės nėra atsitiktinumas. Tos pačios atkarpos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kartojasi metai po metų. Štai ką radau ir kodėl tai svarbu kiekvienam, kuris čia vairuoja.
Jeigu paprašyčiau tavęs įvardyti pavojingiausią savo miesto gatvę, tikriausiai to negalėtum padaryti. Ir tai visiškai suprantama. Dauguma žmonių to nežino. Kasdien važiuojame tomis pačiomis gatvėmis net neįtardami, kurios iš jų iš tikrųjų yra problemiškiausios.
Aš kelis mėnesius dirbau su penkerių metų oficialiais eismo įvykių duomenimis — visais registruotais įvykiais nuo 2020 iki 2024 metų. Duomenis valiau, susiejau su žemėlapiu ir analizavau gatvė po gatvės.
Tai, ką radau, mane nustebino.
Eismo įvykiai nėra atsitiktiniai
Daugelis eismo įvykius vis dar įsivaizduoja kaip sunkiai nuspėjamus nutikimus. Tarsi tai būtų tiesiog nesėkmė. Netinkama vieta, netinkamas laikas.
Tačiau duomenys rodo visai ką kita.
Quote
Tos pačios gatvės sąrašo viršuje atsiranda kasmet. Problema nėra atsitiktinė — ji yra struktūrinė.
Yra trys koridoriai, kurie kartojasi vėl ir vėl:
Savanorių prospektas, Kaunas
Per penkerius metus čia užfiksuota daugiau nei 100 eismo įvykių. Metai po metų tie patys susitelkimai formuojasi tose pačiose sankryžose.
Taikos prospektas, Klaipėda
121 eismo įvykis. Tai nuosekliai pavojingiausia gatvė visame mieste.
Laisvės prospektas, Vilnius
Vienas tankiausių eismo įvykių koridorių sostinėje. Tie patys probleminiai taškai kartojasi kiekvienais metais.
Tai nėra tiesiog „judrios gatvės“. Tai gatvės, kuriose tas pats modelis kartojasi taip nuosekliai, kad 2024 metų vaizdą buvo galima nujausti jau žiūrint į 2020 metų duomenis.
Momentas, kuris mane iš tikrųjų sutrikdė
Kai žemėlapyje sužymėjau penkerių metų eismo įvykius Savanorių prospekte, tikėjausi pamatyti padriką taškų išsidėstymą.
Vietoje to pamačiau kur kas neramesnį vaizdą: taškai tiesiog gulė vienas ant kito. 2020 metų įvykiai ir 2024 metų įvykiai vyko beveik tose pačiose koordinatėse.
Tos pačios sankryžos. Tie patys kampai. Tos pačios probleminės vietos. Metai po metų.
Ką tai iš tikrųjų reiškia
Kai eismo įvykiai per kelerius metus kartojasi tose pačiose koordinatėse, tai retai būna vien „vairuotojo klaida“. Dažniau tai reiškia, kad pati kelio aplinka — geometrija, matomumas, ženklinimas ar organizavimas — tyliai didina nesėkmės tikimybę.
Kada įvykiai pasiekia piką
Duomenys parodė ir dar vieną dalyką, kurio daugelis mūsų greičiausiai nebūtų nuspėję.
Eismo įvykių pikas neateina tada, kai to labiausiai tikimės. Jis dažniausiai pasiekiamas tarp 16:00 ir 18:00 — pasibaigus darbo dienai, kai žmonės jau pavargę, išsiblaškę ir skuba namo.
Yra ir dar viena iš pirmo žvilgsnio paradoksali išvada: daugiau eismo įvykių nutinka giedromis ir sausomis dienomis negu esant sniegui ar rūkui. Kai oras atrodo pavojingas, žmonės vairuoja atsargiau. Kai jis atrodo saugus, dėmesys susilpnėja.
Šis modelis turi aiškią logiką: kuo saugesnė situacija atrodo išoriškai, tuo lengviau vairuotojai atsipalaiduoja per daug.
Kodėl apie tai beveik niekas nekalba
Labiausiai man užkliuvo štai kas.
Šie duomenys egzistuoja. Jie yra oficialūs. Jie yra vieši. Ir vis dėlto Lietuvoje beveik niekada neišgirsi, kad kas nors draugui tarp kitko pasakytų: „Važiuok atsargiau per Taikos prospektą — tai viena pavojingiausių vietų Klaipėdoje.“
Mes žinome, kurie restoranai geri. Žinome, kurie rajonai brangūs. Tačiau dažniausiai nežinome, kurios gatvės statistiškai turi didžiausią tikimybę baigtis ligonine.
Paprastas klausimas sau
Kitą kartą važiuodamas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje paklausk savęs: ar aš iš tikrųjų žinau, kurios mano maršruto atkarpos turi didžiausią eismo įvykių istoriją? Daugeliui atsakymas bus ne.
Ką su tais duomenimis padariau
Supratęs visa tai, nebegalėjau tiesiog palikti skaičių skaičiuoklėje.
Todėl sukūriau SafeWay — mobiliąją programėlę, kuri naudoja GPS ir tyliai perspėja vairuotoją tada, kai jis artėja prie gatvės, istoriškai pasižyminčios didesne eismo įvykių rizika. Be nereikalingo triukšmo, be reklamos, be bereikalingų sluoksnių. Tiesiog aiškus įspėjimas prieš patenkant į vietą, kuriai duomenys jau seniai siunčia signalą.
Perspėjimas pasirodo maždaug likus 120 metrų. Tiek pakanka, kad spėtum pastebėti, sumažinti greitį ir realiai sureaguoti.
Tai nėra magija. Tai neapsaugos nuo kiekvieno eismo įvykio. Tačiau tai suteikia tai, ko iki šiol dažnai trūko: galimybę pamatyti tai, ką duomenys kartoja jau ne vienerius metus.
Pagrindinė mintis
Lietuvos keliai pavojingi ne taip, kaip daugeliui atrodo. Jie pavojingi labai konkrečiose, labai pasikartojančiose vietose — tiesiog apie tai per mažai kalbama.
Gatvės, kuriose žmonės nukentėjo 2020 metais, labai dažnai yra tos pačios gatvės, kuriose problemos kartojasi ir 2025-aisiais.
Tai nėra nesėkmė.
Tai yra modelis. O modelius galima pastebėti, suprasti ir apeiti — kai tik juos pamatai.
Quote
Saugus vairavimas prasideda ne tik nuo geresnių vairuotojų. Jis prasideda nuo geresnės informacijos.